Patarlės 9

₁Išmintis pasistatė namus,

ji išsikirto septynis stulpus.

₂Ji surengė vaišes,

išpilstė vyną ir net padengė stalą.

₃Ji išsiuntė savo tarnaites paskelbti

miesto aukštumose:

₄„Teateina čionai neišmanėliai!“

Neturintiems sveikos nuovokos ji sako:

₅„Ateikite ir valgykite mano duonos,

gerkite vyno, kurio įpyliau.

₆Atsisakykite nesubrendimo, kad gyventumėte

ir eitumėte suvokimo keliu.

₇Kas sudraudžia pašaipūną, tas būna išplūstamas,

kas išbara nedorą žmogų, tas nukenčia.

₈Nebark pašaipūno, nes jis tavęs nekęs;

pabark išmintingą žmogų, ir jis tave mylės.

₉Šviesk išmintingą žmogų, kad taptų išmintingesnis,

mokyk teisųjį, kad daugiau išmoktų.

₁₀Pagarbi VIEŠPATIES baimė – išminties pradžia,

o Šventojo pažinimas – protas.

₁₁Taip, per mane tavo dienos bus padaugintos

ir metų metai prie tavo gyvenimo pridėti.

₁₂Ar tu išmintingas? Tu išmintingas savo naudai.

Ar tu pašaipūnas? Tu tik naštą neši“.

₁₃Kvaila moteris nepastovi,

ji nemokša ir nieko neišmano.

₁₄Ji sėdi savo namų tarpduryje

ar ant krėslo miesto aukštumose,

₁₅šaukdama praeivius,

einančius tiesiai savo keliu:

₁₆„Neišmanėliai, užsukite čionai!“

Neturintiems sveikos nuovokos ji sako:

₁₇„Vogtas vanduo saldus,

o duona, valgoma vogčiomis, skani“.

₁₈Bet kvailasis nežino, kad ten šešėliai,

o jos svečiai jau Šeolo gelmėse.